Parduodate automobilį? Ką tikrai reikėtų žinoti.
Automobilio pardavimas daugeliui atrodo paprastas sandoris – šalys pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, transporto priemonė perduodama pirkėjui, o nuosavybės teisės įregistruojamos nustatyta tvarka. Tačiau būtent šiame etape neretai padaromos klaidos, kurios vėliau pardavėjui gali kainuoti ne tik laiką, bet ir papildomas išlaidas.
Dažniausiai tiek pirkėjai, tiek pardavėjai naudojasi „Regitros“ pateikiamu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pavyzdžiu. Šioje sutartyje numatyta atskira skiltis „Transporto priemonės defektai“, tačiau praktikoje ji dažnai paliekama neužpildyta arba joje apsiribojama bendro pobūdžio įrašais. Neretai manoma, kad žodinio aptarimo apie automobilio būklę visiškai pakanka.
Vis dėlto toks požiūris gali sukelti rimtų teisinių pasekmių. Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sąžiningumo ir informavimo principais, todėl pardavėjas turi pareigą atskleisti jam žinomus parduodamo daikto trūkumus. Jeigu po sandorio paaiškėja, kad automobilis turėjo defektų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas, pastarasis gali reikšti pretenzijas pardavėjui.
Pirkėjas turi teisę reikalauti:
• sumažinti transporto priemonės kainą;
• atlyginti išlaidas, patirtas šalinant nuslėptus trūkumus;
• atlyginti dėl trūkumų patirtus nuostolius;
• tam tikrais atvejais atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė gali kilti ne tik dėl tyčia nuslėptų trūkumų, bet ir dėl nepakankamo pirkėjo informavimo apie žinomą transporto priemonės būklę. Todėl pardavėjui svarbu ne tik žodžiu informuoti pirkėją apie automobilio gedimus ar techninius trūkumus, bet ir aiškiai juos užfiksuoti sutartyje.
Rekomenduotina sutartyje nurodyti visus žinomus transporto priemonės trūkumus, net jei jie atrodo nereikšmingi. Pavyzdžiui, variklio alyvos nuotėkį, kėbulo korozijos pažeidimus, neveikiančias elektronikos sistemas, pakabos gedimus, eismo įvykių metu padarytus ir suremontuotus pažeidimus ar kitus techninius defektus. Kuo detaliau aprašoma faktinė automobilio būklė, tuo mažesnė tikimybė, kad ateityje kils ginčas dėl tariamai nuslėptų trūkumų.
Papildomą apsaugą gali suteikti ir transporto priemonės apžiūros aktai, diagnostikos ataskaitos, serviso dokumentai ar kiti įrodymai, patvirtinantys, kad pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie automobilio techninę būklę prieš sudarant sandorį.
Todėl prieš pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartį skirkite kelias papildomas minutes transporto priemonės trūkumų aprašymui. Tinkamai užpildyta sutartis gali padėti išvengti ilgų ginčų, pretenzijų ir teisminių procesų ateityje.
AUTOMOBILIO PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIS

