DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ ADMINISTRAVIMAS

Nepatenkinti namo administratoriumi? Įstatymas numato alternatyvas.
Dažna situacija, kai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai nėra patenkinti jų namą administruojančio administratoriaus teikiamomis paslaugomis. Gyventojų nepasitenkinimą dažniausiai lemia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nepakankamas informacijos teikimas apie atliekamus darbus ir patiriamas išlaidas, lėtas reagavimas į gyventojų prašymus ar avarines situacijas, neaiškus lėšų panaudojimas bei nuolat didėjančios administravimo išlaidos.
Vis dėlto nemaža dalis gyventojų klaidingai mano, kad paskirtas administratorius yra vienintelė galima daugiabučio namo valdymo forma ir kad su jo veikla tenka susitaikyti. Tačiau galiojantys teisės aktai suteikia butų ir kitų patalpų savininkams teisę patiems spręsti, kaip bus valdomas jų turtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektams priskiriamos laiptinės, stogas, fasadas, inžineriniai tinklai, bendro naudojimo patalpos, kiemo infrastruktūra bei kitas visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Įstatymas numato tris pagrindines bendrojo naudojimo objektų valdymo formas:
• butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įsteigimą;
• jungtinės veiklos sutarties sudarymą;
• bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimą arba paskyrimą.
Todėl tuo atveju, kai gyventojų netenkina administratoriaus darbo kokybė, jie nėra priversti taikstytis su esama situacija. Daugiabučio namo savininkai turi teisę priimti sprendimą steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir taip patys organizuoti namo valdymą bei priežiūrą.
Bendrijos forma dažnai suteikia gyventojams didesnę kontrolę priimant sprendimus dėl namo priežiūros, remonto darbų, rangovų pasirinkimo ir sukauptų lėšų panaudojimo. Gyventojai patys renka bendrijos valdymo organus, tvirtina svarbiausius sprendimus ir gali tiesiogiai kontroliuoti bendrijos veiklą.
Jungtinės veiklos sutartis taip pat gali būti efektyvus sprendimas mažesniems daugiabučiams, kuriuose savininkai aktyviai dalyvauja namo priežiūros klausimų sprendime ir nori išvengti papildomų administracinių procedūrų, susijusių su juridinio asmens steigimu.
Žinoma, kiekviena valdymo forma turi ne tik privalumų, bet ir tam tikrų pareigų. Gyventojams tenka aktyviau įsitraukti į sprendimų priėmimą, organizuoti namo priežiūrą, kontroliuoti rangovų darbą bei užtikrinti tinkamą finansų valdymą. Tačiau praktika rodo, kad aktyvus savininkų dalyvavimas dažnai leidžia efektyviau spręsti namo problemas, racionaliau naudoti sukauptas lėšas ir užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę.
Todėl prieš reiškiant nepasitenkinimą administratoriaus veikla verta įvertinti, kokias galimybes suteikia įstatymas. Aktyvi savininkų pozicija ir tinkamai pasirinkta daugiabučio namo valdymo forma gali tapti esmine sąlyga siekiant geresnės gyvenamosios aplinkos, skaidresnio lėšų naudojimo ir efektyvesnės bendrojo turto priežiūros.
Tai ne tik teisė, bet ir galimybė patiems spręsti, kaip turi būti tvarkomas ir prižiūrimas jūsų bendras turtas.