GINČAI SU KAIMYNAIS

Kaip jų išvengti ir kada būtinas kaimyno sutikimas?
Geri santykiai su kaimynais dažnai priklauso ne tik nuo tarpusavio bendravimo, bet ir nuo to, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų tvarkant savo nekilnojamąjį turtą. Praktikoje nemaža dalis konfliktų kyla dėl tvorų, atraminių sienelių, želdinių ar kitų statinių, įrengtų arti sklypo ribos. Dažnai žemės sklypų savininkai mano, kad savo sklype gali statyti ar sodinti ką panorėję, tačiau galiojantys teisės aktai numato tam tikrus apribojimus ir pareigą gauti kaimynų sutikimus.
Statybos techniniai reglamentai nustato atvejus, kada būtinas rašytinis besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas.
Toks sutikimas privalomas:
• statant užtvarą (tvorą) ant sklypo ribos, kai jos konstrukcijos peržengia sklypo ribą;
• statant užtvarą arčiau kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, net jei konstrukcijos neperžengia kaimyninio sklypo ribos;
• statant atraminę sienelę ant sklypo ribos;
• statant atraminę sienelę savo sklype, kai jos aukštis tam tikroje vietoje yra didesnis už horizontalų atstumą nuo tos vietos iki sklypo ribos.
Šių reikalavimų nesilaikymas gali tapti pagrindu kaimyno pretenzijoms, reikalavimams pašalinti statinį, pakeisti jo parametrus ar net kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Ne mažiau ginčų kyla ir dėl netinkamai pasodintų medžių ar krūmų. Iš pradžių nekaltai atrodantys želdiniai po kelerių metų gali užstoti saulės šviesą, pažeisti tvoras ar statinius šaknimis, užteršti kaimyninį sklypą lapais bei vaisiais. Būtent dėl šių priežasčių teisės aktuose nustatyti minimalūs sodinimo atstumai nuo gretimų sklypų ribų ir gatvės.
Nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės medžiai bei krūmai turi būti sodinami ne mažesniu kaip:
• 1 metro atstumu – krūmai ir gyvatvorės;
• 2 metrų atstumu – žemaūgiai medžiai, kurie užauga ne aukštesni kaip 3 metrai;
• 3 metrų atstumu – visi kiti medžiai.
Svarbu suprasti, kad šie atstumai vertinami sodinimo metu, tačiau atsakomybė už želdinių priežiūrą išlieka visą jų augimo laikotarpį. Jei medžių šakos ar šaknys pradeda trukdyti kaimynui naudotis savo sklypu, tarp kaimynų gali kilti civiliniai ginčai dėl pažeistų teisių gynimo ar nuostolių atlyginimo.
Praktika rodo, kad daugumos konfliktų galima išvengti dar prieš pradedant statybos ar aplinkos tvarkymo darbus. Prieš įrengdami tvorą, atraminę sienelę ar sodindami aukštaūgius medžius prie sklypo ribos, įvertinkite galiojančių teisės aktų reikalavimus ir, esant poreikiui, iš anksto suderinkite planuojamus sprendimus su kaimynais. Rašytinis sutikimas ar išankstinis susitarimas dažnai padeda išvengti ilgalaikių konfliktų ir brangių teisminių procesų.
Teisės aktų laikymasis ne tik apsaugo nuo galimų sankcijų ar ginčų, bet ir prisideda prie geros kaimynystės, kuri dažnai yra ne mažiau vertinga nei pats nekilnojamasis turtas.
Teisinis pagrindas: STR 1.05.01:2017, STR 2.02.09:2005.