Įmonės vadovas yra vienas svarbiausių juridinio asmens valdymo organų, kuriam tenka pareiga veikti rūpestingai, sąžiningai ir ginti ne tik bendrovės bei jos akcininkų, bet ir kreditorių interesus. Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, vadovo pareigos tampa dar reikšmingesnės, nes būtent nuo jo veiksmų dažnai priklauso, ar bus išsaugotas įmonės mokumas ir kreditorių galimybės atgauti skolas.
Lietuvos teisėje įtvirtinta pareiga įmonės vadovui laiku inicijuoti nemokumo procesą. Šios pareigos nevykdymas gali lemti vadovo civilinę atsakomybę ir pareigą atlyginti kreditoriams padarytą žalą.
Kada įmonė laikoma nemokia?
Įmonės nemokumas reiškia būseną, kai juridinis asmuo negali vykdyti savo turtinių prievolių arba tokia situacija yra neišvengiamai artima. Nemokumo būsena paprastai pasireiškia tuo, kad įmonė nebegali laiku atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais, valstybe ar kitais asmenimis, o jos finansinė padėtis neleidžia pagrįstai tikėtis, jog šios prievolės bus įvykdytos artimiausiu metu.
Vadovui neužtenka vien formaliai konstatuoti, kad įmonė dar vykdo tam tikrus mokėjimus. Jis privalo nuolat vertinti bendrovės finansinę būklę, pinigų srautus, turimus įsipareigojimus bei realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ateityje.
Vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ar kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas arba kiti kompetentingi asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per penkias dienas nuo momento, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai nesiėmė priemonių mokumui atkurti.
Įstatymas taip pat numatė pareigą kompetentingam valdymo organui nedelsiant informuoti įmonės dalyvius apie susidariusią finansinę situaciją bei sušaukti dalyvių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami mokumo atkūrimo klausimai. Taigi vadovas negali pasyviai laukti, kol finansinė padėtis dar labiau pablogės – jis privalo aktyviai imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų.
Šios pareigos tikslas yra apsaugoti kreditorius nuo situacijos, kai faktiškai nemoki įmonė ir toliau vykdo veiklą, prisiima naujus įsipareigojimus, didina skolas ir taip mažina kreditorių galimybes ateityje patenkinti savo reikalavimus.
Vadovo atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi
To paties straipsnio 4 dalis nustatė, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad jie nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba jį pateikė pavėluotai.
Todėl vien faktas, kad įmonė bankrutavo, savaime nereiškia vadovo atsakomybės. Atsakomybė kyla tada, kai nustatoma, jog:
- įmonė buvo tapusi nemoki;
- vadovas žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumo būseną;
- egzistavo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
- pareiga buvo pažeista arba įvykdyta pavėluotai;
- dėl tokio neveikimo kreditoriai patyrė žalą;
- yra priežastinis ryšys tarp vadovo neveikimo ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vadovo atsakomybė grindžiama ne pačiu įmonės bankroto faktu, bet neteisėtu neveikimu, kai buvo ignoruojama pareiga laiku inicijuoti nemokumo procesą.
Kokia žala gali būti priteisiama?
Dažniausiai kreditorių patiriama žala siejama su tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi į teismą įmonės turtinė padėtis dar labiau pablogėja. Tuo laikotarpiu gali būti:
- sumažinamas įmonės turtas;
- prisiimami nauji finansiniai įsipareigojimai;
- didinami įsiskolinimai darbuotojams;
- kaupiamos mokestinės nepriemokos;
- mažinamos kreditorių galimybės susigrąžinti skolas.
Tokiais atvejais žala dažnai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp kreditorių padėties tuo momentu, kai vadovas privalėjo kreiptis į teismą, ir jų padėties faktiškai iškėlus bankroto bylą.
Kitaip tariant, vadovas gali būti įpareigotas atlyginti tą kreditorių nuostolių dalį, kuri susidarė būtent dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo.
Aukštesnis rūpestingumo standartas
Juridinio asmens vadovui taikomas aukštesnis rūpestingumo ir atidumo standartas nei eiliniam civilinių santykių dalyviui. Iš profesionalaus verslo subjekto vadovo tikimasi, kad jis gebės tinkamai įvertinti bendrovės finansinę būklę, laiku identifikuoti nemokumo požymius ir priimti teisėtus bei ekonomiškai pagrįstus sprendimus.
Vadovas negali teisintis vien tuo, kad tikėjosi pagerėjimo ateityje arba tikėjosi sudaryti naujus sandorius, jeigu objektyvūs duomenys rodė, kad įmonė jau yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų.
Išvada
Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti nemokumo procesą yra viena svarbiausių kreditorių apsaugos priemonių. Nustačius, kad vadovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba tai padarė pavėluotai, jam gali kilti civilinė atsakomybė atlyginti kreditoriams ir pačiai įmonei padarytą žalą. Todėl vadovas privalo nuolat stebėti įmonės finansinę būklę ir, atsiradus nemokumo požymiams, veikti nedelsdamas bei laikydamasis teisės aktų reikalavimų.
