Civiliniame procese šalys turi pareigą aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti paaiškinimus, įrodymus ir vykdyti teismo nurodymus. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir užkirsti kelią nepagrįstam bylos vilkinimui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK) įtvirtintas sprendimo už akių institutas.
Sprendimas už akių – tai teismo sprendimas, priimamas vienai iš proceso šalių neatliekant jai nustatytų procesinių pareigų arba nedalyvaujant bylos nagrinėjime, kai yra įstatyme numatytos sąlygos. Šio instituto paskirtis – užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą bei apsaugoti sąžiningai procese dalyvaujančios šalies interesus.
Kada gali būti priimtas sprendimas už akių?
CPK 285 straipsnis numato atvejus, kada teismas gali priimti sprendimą už akių.
Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai:
- atsakovas arba ieškovas neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą;
- neatvykusi šalis nepateikia prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant;
į- posėdį atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių;
- atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį;
šalis nepateikia paruošiamojo procesinio dokumento, nors tokia pareiga buvo nustatyta;
- kita šalis savo procesiniuose dokumentuose yra iš anksto pareiškusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.
Tačiau vien formalus šalies neatvykimas ar procesinio dokumento nepateikimas savaime nereiškia, kad sprendimas už akių bus priimtas. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar yra visos įstatyme numatytos sąlygos ir ar toks procesinis sprendimas neprieštaraus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Sprendimo už akių ypatumai
Priimdamas sprendimą už akių teismas bylą nagrinėja pagal byloje esančius įrodymus ir aktyviai nedalyvaujančios šalies nepateiktų paaiškinimų ar argumentų nevertina, nes jų paprasčiausiai nėra byloje.
Dėl šios priežasties šaliai, kuri ignoruoja procesą arba nevykdo teismo nustatytų pareigų, kyla rizika, kad teismas priims jai nepalankų sprendimą remdamasis tik kitos šalies pateiktais įrodymais ir argumentais.
Vis dėlto sprendimas už akių nėra galutinis ir nebeskundžiamas procesinis aktas. Įstatymas suteikia papildomą procesinę garantiją – teisę prašyti tokį sprendimą peržiūrėti.
Teisė prašyti peržiūrėti sprendimą už akių
CPK 287 straipsnis numato, kad šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Toks pareiškimas turi būti paduotas tam pačiam teismui, kuris priėmė sprendimą už akių, per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Šis terminas yra procesinis, todėl jo nesilaikymas gali lemti pareiškimo atmetimą. Dėl šios priežasties, gavus sprendimą už akių, būtina nedelsiant įvertinti jo turinį ir galimybes pasinaudoti peržiūrėjimo institutu.
Ką būtina nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo?
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepakanka vien nurodyti, kad asmuo nesutinka su priimtu sprendimu.
Įstatymas reikalauja pagrįsti dvi savarankiškas aplinkybių grupes.
1. Neatvykimo arba procesinio neveikimo priežasčių svarbumą
Pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, paaiškinančios, kodėl šalis neatvyko į teismo posėdį arba nepateikė procesinio dokumento, taip pat turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Svarbiomis priežastimis teismų praktikoje gali būti laikomos:
- staigi liga;
- gydymas ligoninėje;
- nelaimingas atsitikimas;
- objektyviai neįveikiamos kliūtys atvykti į teismą;
- tinkamo pranešimo apie teismo posėdį negavimas;
kitos nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės.
Tuo tarpu paprastas neatsargumas, užmaršumas, užimtumas darbe ar nenoras dalyvauti procese paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis.
2. Aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui
Vien neatvykimo priežasčių paaiškinimo nepakanka.
Asmuo taip pat privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, kurios galėtų lemti kitokį bylos išsprendimą, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Pavyzdžiui:
- atsakovas gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad skola jau sumokėta;
- gali ginčyti ieškovo pateiktų skaičiavimų teisingumą;
- gali pateikti įrodymus, paneigiančius ieškinio faktinį pagrindą;
- gali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismui sprendimo už akių priėmimo metu.
Kaip teismas vertina pareiškimą?
Nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas vertina abi minėtas sąlygų grupes kartu.
Teismas turi nustatyti:
- ar šalis neatvyko į posėdį arba neįvykdė procesinių pareigų dėl svarbių priežasčių;
- ar apie šias priežastis ji objektyviai negalėjo laiku pranešti teismui;
- ar pareiškime pateikti argumentai ir įrodymai gali turėti reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Jeigu teismas konstatuoja, kad bent viena iš šių sąlygų nėra pakankamai pagrįsta, pareiškimas gali būti atmestas ir sprendimas už akių lieka galioti.
Jeigu teismas nustato, kad neatvykimo priežastys buvo svarbios ir pateikti argumentai gali turėti įtakos bylos baigčiai, sprendimas už akių panaikinamas ir byla nagrinėjama iš naujo bendrąja tvarka.
Praktinė reikšmė
Sprendimo už akių institutas skatina proceso šalis aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir vykdyti savo procesines pareigas. Kartu įstatymas užtikrina proceso šalių teisę į teisingą teismą, suteikdamas galimybę ištaisyti situacijas, kai šalis dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti procese.
Todėl gavus sprendimą už akių svarbu ne tik laikytis nustatyto 20 dienų termino, bet ir tinkamai pagrįsti tiek savo neatvykimo priežastis, tiek aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos bylos rezultatui. Būtent šių dviejų sąlygų visuma dažniausiai lemia, ar teismas panaikins sprendimą už akių ir atnaujins bylos nagrinėjimą.
