VEDYBINĖ SUTARTIS: TURTO TEISINIS REŽIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Ar vedybinė sutartis reikalinga tik labai turtingiems žmonėms?
Vis dar neretai manoma, kad vedybinė sutartis yra skirta tik didelį turtą sukaupusiems asmenims arba tiems, kurie planuoja skyrybas dar prieš sudarydami santuoką. Tačiau toks požiūris neatspindi tikrosios vedybinės sutarties paskirties. Praktikoje tai yra svarbi teisinė priemonė, leidžianti sutuoktiniams aiškiai susitarti dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo bei atsakomybės už prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad sutuoktinių, nesudariusių vedybinės sutarties, turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta, jog konkretus turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Praktikoje tai reiškia, kad dauguma santuokos metu įgytų pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų ar kitų vertingų objektų laikomi bendru abiejų sutuoktinių turtu, nepriklausomai nuo to, kurio vardu jie buvo įsigyti ar registruoti.
Tačiau įstatymas suteikia sutuoktiniams teisę pasirinkti kitokį turto teisinį režimą ir jį įtvirtinti vedybinėje sutartyje.
Vedybine sutartimi galima nustatyti tiek iki santuokos įgyto, tiek santuokos metu įgyjamo turto teisinį režimą, kuris skirtųsi nuo įstatyme nustatyto bendrosios jungtinės nuosavybės principo. Sutuoktiniai gali susitarti, kad visas jų turimas ir ateityje įgyjamas turtas bus laikomas asmenine kiekvieno iš jų nuosavybe arba nustatyti kitokias individualiai jų poreikius atitinkančias taisykles.
Dažniausiai vedybinėse sutartyse numatoma, kad:
• iki santuokos įgytas turtas išlieka asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe;
• santuokos metu kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas taip pat priklauso tik tam sutuoktiniui, kuris jį įsigijo;
• kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos, santaupos, investicijos ar verslo turtas yra jo asmeninė nuosavybė;
• šalys savarankiškai disponuoja joms priklausančiu turtu.
Toks susitarimas ypač aktualus asmenims, kurie iki santuokos yra sukaupę reikšmingą turtą, valdo verslą, investuoja ar planuoja ateityje vykdyti ekonominę veiklą.
Vienas svarbiausių vedybinės sutarties privalumų atsiskleidžia santuokos nutraukimo atveju. Nesant vedybinės sutarties, dažnai kyla ginčai dėl bendro turto sudėties, jo vertės ir padalijimo būdo. Tuo tarpu aiškiai apibrėžtas turto teisinis režimas leidžia išvengti ilgų ir brangių teisminių procesų, nes kiekvieno sutuoktinio turtinės teisės būna nustatytos iš anksto.
Ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – atsakomybė už prievoles.
Esant įstatymų nustatytam turto režimui, tam tikrais atvejais kreditoriai gali nukreipti išieškojimą ne tik į asmeninį, bet ir į bendrą sutuoktinių turtą. Todėl vieno sutuoktinio finansinės problemos gali turėti tiesioginės įtakos kito sutuoktinio turtinei padėčiai.
Tuo tarpu vedybinė sutartis dažnai leidžia aiškiai atriboti sutuoktinių turtą ir atsakomybę už asmeninius įsipareigojimus. Tokiu atveju kiekvienas sutuoktinis už savo asmenines prievoles paprastai atsako jam priklausančiu turtu, o kreditoriai negali reikšti reikalavimų į kitam sutuoktiniui priklausantį asmeninį turtą vien dėl santuokos fakto.
Ši aplinkybė ypač svarbi asmenims, vykdantiems veiklą, susijusią su didesne finansine rizika. Pavyzdžiui:
• individualių įmonių savininkams;
• asmenims, vykdantiems individualią veiklą;
• ūkininkams;
• verslininkams, teikiantiems asmenines garantijas ar laidavimus;
• asmenims, investuojantiems į rizikingus projektus.
Kadangi šiose srityse dažnai taikomas neribotos civilinės atsakomybės principas, už veiklos rezultatus gali būti atsakoma visu asmeniniu turtu. Todėl tinkamai sudaryta vedybinė sutartis gali tapti svarbia priemone apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus nuo galimų verslo rizikų.
Svarbu pažymėti, kad vedybinė sutartis nėra nepasitikėjimo vienas kitu išraiška. Priešingai – tai aiškus ir apgalvotas sutuoktinių susitarimas, leidžiantis iš anksto nustatyti jų turtinius santykius, sumažinti galimų ginčų tikimybę ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ateityje.
Todėl prieš sudarant santuoką arba jau gyvenant santuokoje verta įvertinti savo turimą turtą, profesinę veiklą, verslo rizikas ir finansinius planus. Tinkamai parengta vedybinė sutartis gali tapti ne tik turto apsaugos, bet ir šeimos finansinio stabilumo užtikrinimo priemone.
Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis ir 3.88 straipsnio 2 dalis.